O viskas susiklostė taip.
Vieną gražią dieną išgirdau pasakojimą apie keliones į Rumuniją. Gidė tiek įtaigiai ir vaizdingai nupiešė tą šalį, kad mintyse tuoj pat nusprendžiau prisiminti keliavimo autobusu su grupe ypatumus ir pamatyti Rumuniją.
Ar manote, kad Rumunija -tai čigonų kraštas? Klystate, nes čigonai sudaro vos 2,5 % visų Rumunijos gyventojų. Ar girdėjote apie Cluz Napoca? Negirdėjote apie tokį miestą? Cituoju Wikipediją: Klužas-Napoka – miestas centro šiaurinėje Rumunijoje, Transilvanijoje, prie Mažojo Samošo upės, 323 km nuo Bukarešto. Apskrities centras. Trečiasis pagal dydį šalies miestas. Svarbus pramoninis, istorinis ir kultūrinis regiono centras. Yra 5 universitetai, muzikos akademija.
Gyventojų skaičius 324,576.
Į kelionę sugundžiau dar tris klasiokes ir štai pateikiu surašytus įspūdžius!
Pirma diena.
Linksmai keliaujam per Lenkiją. Okupavom autobuso galą, seniai nesimatėm, tad bendraujam intensyviai, kaip ir dera moteriškėm. Karts nuo karto išgirstam ir gidės pasakojimo nuotrupas. Kokį penkiasdešimt kartų matytas Lenkijos peizažas iki kaulo įgrisęs, nes pažįstamas iki negalėjimo, bet netrukdo. Pietums sustojam pakelės greito maisto didžiulėj užeigoj ir čia atrandu "pierogi ruskie"! Labai skanu, paragaukit būtinai, kai tik būsit Lenkijoje!
Nakvynė Prešove, Slovakijoje. Nedidelis viešbutis, paprasta, bet patogu. Grynas kalnų oras, vakare dar pasivaikštom. Reikia juk kojas pamankštinti po sėdėjimo autobuse! Ech, dievinu Tatrus!
Antra diena
Keliaujam per Vengrija. Už lango geltonuoja saulėgrąžų laukai, kuriuos vis bandau nufotografuoti. Vengrų kaimeliai driekiasi palei kelią, vienas į kitą panašūs liūdni namukai. Kažkodėlviskas man Vengrijoje dvelkia liūdesiu. Gal todėl, kad prisimenu, jog vengrai pirmauja savižudybių skaičiumi Europoje. Dabar jau nežinau, ar ta tiesa, bet man pasirodė, kad jie labai čia gyvena labai liūdna tauta.
Miškolc Tapolca kiek pralinksmina. Pora valandų maudynių terminiuose baseinuose, kurie įrengti stalaktitų ir stalagmitų urvuose yra tikras rojus keliaujant autobusu. Dar spėjam užsukti į pigią užeigėlę ir sušveičiam po langošą ( tai toks purios tešlos blynas keptas riebaluose ir apibarstytas sūriu,baisia nesveika, bet kaip skanu!).
Vakarėja ir temsta, vis dar prilipus prie stiklo grožiuosi Rumunijos pakelės kaimais. Vaizdas čia visai kitoks, uždarame kieme telpa visas didelis ūkis, nuo vynuogių iki žąsų. Vienam miestelyje eilė didžiausių "pilių" išpuoštų skarda. atrodo, kaip carų pilys iš vaikystės filmų. Gidė paaiškina, kad čia turtingų čigonų namai. Oj, kaip smalsu!
Į Cluz Napoca atvykstame vėlai vakare. Čia laukia siurprizas! Tai tikras miestas, senamiestis didelis ir gražus, kaip tik vyksta roko koncertas, bet kol apsigyvenam viešbutyje, dar prisėdam trumpam alaus, o tada nužingsniuojam iki centro, koncertas jau pasibaigęs, visi skirstosi, aikštėje prie katedros jau išmontuoja sceną. Bet kavinukės dar veikia ir kiek paklaidžiojusios prisėdam valandėlei. Fotografuojam tamsoje didingą katedrą, aikštė, bažnyčias, universiteto pastatus. Gaila, kad vaizdai neryškūs ir neatspindi to grožio.
Trečia diena
Turda- pats geriausias pavyzdys, kaip reikia sėkmingai panaudoti ES pinigus! Čia buvusioje druskos kasykloje įrengtas visas pramogų parkas. Nusileidus į giliausią šachtą galima ir valtelėmis paplaukioti ir apžvalgos rate pasisukti ar šachmatais pažaisti. Ir ne be reikalo! Oras, prisotintas druskos gydo kvėpavimo takų ligas. Pabuvus čia porą valandų jaučiu, kad lengviau kvėpuojasi, tikrai.
Sibiu- labai gražus miestas, įsikūręs romėnų gyvenvietės Sibenium vietoje. Toliau dar trumpas sustojimas Brašove ir kylame į kalnus Sinajaus kurorto, kur praleisime dvi naktis link.1000 m virš jūros lygio, žiemą čia galima slidinėti, o vasara gražu, pilna viešbučių, pilna turistų. Einam pasivaikščioti ir kvėpuojam kalnų oru! Puikumėlis!
Ketvirta diena
Peleš rūmai- karalių vasaros rezidencija. Rūmai paliko autentiški, jų neišgrobstė Čaušesku valdymo metais, nes, pasakojama, jog buvo papasakota istorija, jog rūmuose įsiveisęs sveikatai kenksmingas grybelis, tad tautos vadas šios vietos vengdavęs. Nežinai, ar tai tiesa, bet skamba įtikinamai. Peleš rūmai man paliko bene didžiausią įspūdį šioje kelionėje.
Toliau traukiam į Busteni kalnų kurortą. Iš čia kylame į kalnus. Dalis grupės kyla pakėlėju, o mes pasiduodam ekskursijų džipais pardavėjų vilionėms ir kylam į kalnus ilgesniu, bet įspūdingesniu keliu. Ten maždaug 2200 m aukštyje viskas jau kitaip. Mus pasitinka avių piemenys nacionaliniais rūbais, keletas didžiulių senbernarų ir kepamų kukurūzų kvapas. Vaikštom kalnų takeliais, fotografuojamės prie natūralių, gamtos suformuotų skulptūrų ir visai nesinori žemyn...
Dar turim valandžiukę, tad prisėdam užkąsti. Šį kartą tik nacionalinė virtuvė: mamalyga ir rumuniškos dešrelės . Skanu!
Nuotraukoje mamalygos lėkštė
Vakare dar sugalvojam išeiti pasivaikščioti ir organizuojam vakarienę ant žolės po žaigždėmis. Aplink eglės ir kalnai. Gerai, kad kokia meška nesusigundė lietuviškos dešros paskanauti, nes čia jų, sako, nemažai gyvena.
Penkta diena
Atsisveikina su kalnų kurortu. Šiandien mūsų lakia pasimatymas su Drakula. Gidė visą kelią pasakoja baisias istorijas apie Drakulą, apie turkų žiaurumą. Gerai, kad gyvenu dabar!
Drakulos pilis gana atšiauri ir nedidelė, jei lyginti su Peleš rūmais. Bet smalsumas verčia skaityti visus užrašus kiekvienoje salėje. Toliau Sigišuaras- gimtasis Drakulos miestas. Lipam į kalną ir klaidžiojam nuostabiu senamiesčiu. Karšta, gelbsti ledai.Saksų statytas miestas pavergia. Nesinori išvažiuoti iš čia.
Šešta diena
Judam Vengrijos link. Atsisveikinimas su Rumunija prasidėjo. Pakeliui matau prie upės keletą čigonų vežimų. Vaikai bėgioja po pievą,, arkliai ganosi. Kiek tooliau pralenkiame kokių septynių vežimų vilkstinę. Fotografuoju fotografuoju, bet pavyksta tik arklio uodegą ar vežimo ratą "pagauti" į kadrą. Čia, matyt, geriausias variantas...
Vengrija sutinka mus linksmiau šį kartą. Gal todėl, kad sukam link Tokajaus ir mūsų laukia vynų degustacija? Prisipirkę vengriškų vynų lauktuvėms klaidžiojam dar pusvalandį po Tokajų.
Nakvosim Lenkijoje, Krokuvos pakraštyje.
Septinta diena
Pažintis su Čenstachovos vienuolynu. Piligrimų lankoma vieta, žmonių daug, veidai visų šviesūs, susikaupę. Kelios valandos prabėga nepastebimai.
Štai ir laikas namo.
P.s. Keliauti autobusu patiko, kompanija buvo puiki, kelionė neišvargino, atvirkščiai, jaučiausi pailsėjus ir pilna įspūdžių bei energijos.Vis dar prisimenu mamalygos skonį. Lauktuvėm parsivežta brinza buvo suvalgyta labai greitai.
Važiuočiau dar kartą!
JEI IEŠKAI KELIONIŲ Į RUMUNIJĄ - spausk čia
KELIONIŲ DRAUDIMAS INTERNETU VISĄ PARĄ
Šią vasarą planuojama keletas skirtingų maršrutų po Rumuniją. Vasario mėn. dar galioja nuolaidos vasaros kelionėms, kiek teko pastebėti. Ieškok pažintinių kelionių lėktuvu ir autobusu čia: http://goo.gl/2zoKbU
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą