LAGAMINĄ KRAUNU

KAIP SUSIKRAUTI LAGAMINĄ

Daug keliauju, tad lagaminą susidėti išmokau. Mielai pasidalinsiu savo patirtimi. Gal kam pravers? Jei ne, tai nieko tokio. Kiekvienas gali turėti savąjį pasiruošimo kelionei būdą.

Kelionių yra įvairių, tai verslo kelionės, trumpos savaitgalio kelionės, atostogų kelionės ir t.t. Tad šįkart apie pasiruošimą savaitės atostogoms, nes verslo kelionėms galioja kiek kitokios taisyklės.

TRUMPOS PASIRUOŠIMO KELIONEI ISTORIJOS

Kam neteko girdėti skundų, jog, oj, kiek darbo, reikia susikrauti lagaminą kelionei? Atidedami susitikimai, dejuojama telefonu draugėms: „Žinai gi, dar lagamino nesusidėjau, tai negaliu niekur eiti...“ Aš pati nesu išimtis, ne kartą ir ne du taip elgiausi. Nesudėtas lagaminas prieš kelionę kabo lyg Damoklo kardas virš galvos, dažniausiai apkartindamas tas kelias dienas iki kelionės. Bet vieną kartą pasakiau sau: „Ne, daugiau to nebus. Visos dienos yra mano gyvenimas, todėl turiu jaustis gerai kiekvieną akimirką, nepriklausomai nuo to ar mano lagaminas jau paruoštas kelionei, ar dar ne.“ Vadovaudamasi šią gyvenimo taisykle išmokau ir daugiau gerų dalykų. Pavyzdžiui, man neprailgsta nei vienas kelionės etapas, nei ilgas laukimas oro uoste, nei važiavimas iki viešbučio kažkur toli. Po ranka visada turiu užrašų knygutę ir tušinuką, telefone audio knyga, kompiuteryje keletas mėgstamo serialo naujausių sezonų serijų ( šiuo momentu tai „Vikingai“), patogi kelioninė pagalvėlė, jei kartais norėčiau pasnausti skrydžio metu. Visada gali dar kažką veikti, o kartais labai smagu pasimėgauti galimybe tiesiog leisti laiką.

Bet grįžtam prie to dar tuščio lagamino. Štai keli populiarūs variantai:

Viena mano draugė kelionei ruošiasi iš anksto. Ji pasiruošia daiktų sąrašą ir jau savaitė iki kelionės jos lagaminas puikuojasi miegamajame, kasdien papildomas naujais daiktais iš sąrašo. Ji visada pasiima viską, ko gali prireikti. Tad su ja smagu keliauti drauge, jei ko pritrūks, garantuoju, ji bus įsidėjus. Labai protingas būdas, bet nelabai įdomus ir tinka ne visiems.

Kita pažįstama į lagaminą chaotiškai sumeta tai, kas jai tuo metu atrodo tinkama ir visada tai daro paskutinę minutę. Ji sako, kad laikosi taisyklės: ko nepasiėmiau, to ir nereikia, o ko truks, galima vietoje nusipirkti. Esu išbandžiusi tą būdą ir aš. Greita, tačiau nelabai patogu, nes rūbai dažniausiai susilamdo, ne visada įmanoma juos suderinti. Tai gerai, bet nelabai.

Trečias būdas gana neblogas ir man patinka. Pirma, reikia sudėti būtiniausius daiktus, o tada, jei liko vietos dėti dar tuos, kurie patinka, bet nėra būtina. Na, kad ir trečia pora basučių ar antra paplūdimio skara, dar viena lengva suknelė vakarui ir pan.

Kurį variantą renkatės?

KADA GERIAUSIA KRAUTIS LAGAMINĄ

Pirmas atsakymas, kuris man ateina į galvą- prieš skrydį. Na, žinoma, prieš skrydį, nes po jo jau nebeverta to daryti. Keliauju dažnai, tad paprastai prieš porą dienų apgalvoju, ką šįkart būtina pasiimti su savimi, mintyse turiu pastovių kelionei būtinų daiktų ir rūbų sąrašą. Jo nerašau, nes laikausi taisyklės, kad verta ir savo atmintį apkrauti karts nuo karto,  nes sąrašiukai leidžia jai  atsipalaiduoti ir tinginiauti, tad tai tam tikra atminties treniruotė. Niekada nebijau, ką nors pamiršti, išskyrus kelis svarbiausius dalykus: pasas ir jo kopija, draudimo polisas, bilietai, vaučeriai, banko kortelė , šiek tiek grynųjų ir vaistai nuo galvos skausmo. Šie dalykai telpa į mažą kelioninę piniginę. Ten dar telpa ir telefonas, kuris vis dažniau atstoja ir fotoaparatą.

Kelionės išvakarėse po darbo užsuku į artimiausią parduotuvę ir nusiperku tai, ko man trūksta kelionei. Paprastai tai būna dantų pasta, kremas, drėgnos servetėlės, pora naujų žurnalų ir t.t., o  grįžus namo po darbo stengiuosi labai greitai susidėti daiktus kelionei, pradėdama nuo mažosios piniginės. Ir tada dar turiu laisvą vakarą paskambinti draugams, pabendrauti su šeima ir išsimiegoti.

LAGAMINO DYDIS ir DAIKTŲ SĄRAŠAS

Studijų laikas esu išvykus į trijų savaičių kelionę su nedidele rankine-kuprine. Buvau nusprendus keliauti su minimumu daiktų, nenorėjau apsikrauti. Man pavyko, viskas buvo gerai apgalvota, gal kiek pabodo tos pačios rūbų kombinacijos. Vykom per Sankt Peterburgą į Kareliją iki Murmansko ir Archangelsko. Tos kelionės daiktų sąrašas gana trumpas: džinsai, marškinėliai trumpom rankovėm, languoti marškiniai, dryžuotas megztinis su kapišonu, plona geltona striukė, panašios į brezentą medžiagos sijonas ( buvo madinga, o ir nesilamdo), sportbačiai ir basutės. Tai viskas, ko man reikėjo trim savaitėm. Reikia pripažinti, kad dabar pasiimu su savimi žymiai daugiau daiktų¡

Prieš kokius septynerius metus pagaliau įsigijau vidutinio dydžio lagaminą. Pirkau ne patį pigiausia. Svarbu lengvas, patogus, gerai riedančiais ratukais. Tarnauja iki šiol. Atsiradus pigiems skrydžiams, kur rankinis bagažas keliauja nemokamai, nusipirkau dar vieną ženkliai mažesnį, bet kai į jį sutilpo būtiniausi daiktai ir dar nardymo reikmenys, t.t. ir kostiumas, supratau, kad  pasiekiau jau tam tikrą lygį.

SAVAITĖS KELIONĖS DAIKTŲ SĄRAŠIUKAS yra labai paprastas. Kadangi dauguma kelionių planuojamos į šiltuosius kraštus, tai svarbu pasiimti kiekvienai dienai po rūbą, t.y. kiek dienų tiek palaidinių, derinamų su šortais, bridžais ar sijonu, priklausomai nuo to, kaip kas mėgsta ir keletas suknelių. Papildomai viena ar dvi paplūdimio tunikos ar suknelės, jei tokias mėgstate, kad būtų patogu ir nenusibostų. Vakarinė suknutė pageidautina, bet nebūtina, nes į kviestinį pokylį, vargu, ar pavyks patekti, jei nebuvo suderinta iš anksto. Batai būtinai patogūs, ne mažiau, kaip trys poros, paplūdimio apavas privalomas. Mėgstama skara dėl viso ko vakarams, jei ( na, ką gali žinoti) bus vėsoka. Atostogų rūbai lengvi ir spalvingi jie neužima daug vietos. Maudymosi kostiumėliai  geriau du, paplūdimio rankšluostį visada imu su savimi, nes man maloniau savas, nesvarbu, kad užima pusę lagamino. Beje, galima ir vietoje nusipirkti su vietine atributika, kainuos nedaug, o tarnaus kokius metus ar tris, drauge bus ir malonus prisiminimas iš kelionės. Papuošalų minimumas. Nežinau, kaip jūs, bet mane erzina juos vis nusiimti ir užsidėti prie baseino ar vonioje. Brangenybių į keliones vežtis neverta. Na, nebent norėsite paerzinti vietinius  kurorto vagis.

Sportinė apranga- tai dar neišspręstas klausimas. Kartais pasiimu su savim, bet treniruoklių salėje apsilankau vos kartą ar du. Tad mieliau keičiu pratimus į ilgus pasivaikščiojimus pajūriu.

Toliau belieka kosmetika, vaistai, šukos, telefonas, pakrovėjas, paplūdimio krepšys, patogi kelioninė rankinė, nežiojamas kompiuteris arba planšetė, akiniai nuo saulės, skarelė, dar viena kita smulkmena ir viskas. Lagaminas keliauti pasiruošęs aš irgi.

P.s. Maisto neimu jokio. Gana to maisto kulto.

 JUOKINGOS ISTORIJOS

Su kelioniniais daiktais nuolat nutinka įdomių istorijų. Čia tik keletas jų. Jei turite savų, pasidalinkite ir jūs.

Mano draugė kartą specialiai kelionei įsigijo fotoaparatą, deja, naujas sudėtingas daiktas apvylė, baterija išsikrovė akimirksniu, o pakrovėjas liko namie. Nusipirkus pakrovėją, kažkas nutiko atminties kortelei. Vienu žodžiu, foto aparatas, grįžęs namo nukeliavo tiesiai į taisyklą.

Dvi draugės nesitarė iš anksto, bet nepasiėmė į kelionę cigarečių ir... metė rūkyti... suvisam.

Paskutinė pati juokingiausia istorija nutiko Zakintos saloje, Graikijoje. Vakare pasiimu dantų pastą, kažkokia rausva, skonis keistas. Pasižiūriu atidžiau- ogi čia klijai dantų protezams¡ Matyt, pasiėmiau nežiūrėdama iš mamos lentynėlės. Skonis šlykštus, tai kreipiuosi į kambariokę ( kelionė buvo darbinė, vyko drauge dar dešimt žmonių, tad vienam kambaryje mes atsidūrėme visai atsitiktinai). Ji ištiesia panašaus dydžio tūbelę, tik protezai ant jos nėra nupiešti. Valausi dantis. Tas pats skonis. Na, negali būti, kad mes abi pasičiupom į  kelionę vietoj pastos klijus protezams. Tik aš - mamos, o ji nusipirko supermarkete, nes tiko dydis¡ Klijai protezams turėtų būti paženklinti kokia nors išskirtinai ryškia spalva. Ką sau galvoja tie gamintojai, naudodami jiems lygiai tokį pat dizainą, kaip ir pastai...